Kodėl svarbu žinoti cholesterolio kiekį savo kraujyje

Išgirdę žodį „cholesterolis“ mes iš karto pagalvojame apie aterosklerozės, ifarkto ar insulto grėsmę. Lietuvoje tai ypač opi  problemą, nes apie 50 procentų visų mirčių yra nuo širdies ir kraujagyslių ligų, o tai reiškia, kad kas antras miręs žmogus mirė nuo insulto arba infarkto. Daugybė žmonių, išgyvenę šias ligas, lieka nedarbingi visam likusiam gyvenimui Yra neginčijamai įrodyta, kad per didelis cholesterolio kiekis kraujuje yra viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių šių ligų atsiradimą ir progresavimą. Cholesterolio problema yra aktuali visame pasaulyje, o ypač išsivysčiusiose šalyse. Civilizacijos sąlygotas gyvenimo būdas, t.y. mažai judėjimo, daug sėdimo darbo, buvimo uždarose patalpose, mitybos įpročiai vartojant daug perdirbto maisto, riebių pusfabrikačių, greito maisto, kuriame dažnai yra daug paslėptų riebalų, per mažai skaidulinių medžiagų maiste - visa tai ir lemia bendrą tendenciją – cholesterolio kiekio didėjimą kraujuje.

Vis dėlto būtų neteisinga apie cholesterolį rašyti vien blogai. Cholesterolis žmogui yra būtinas – iš jo organizmas gamina tulžies rūgštis, vitaminą D, cholesterolio reikia hormonų gamybai, ląstelių struktūrai palaikyti. Viskas priklauso nuo cholesterolio kiekio ir formos. Kraujuje nebūna gryno cholesterolio – čia jis cirkuliuoja tik prisijungęs prie baltymų-riebalų kompleksų vadinamų lipoproteinais. Lipoproteinai yra cholesterolio pernešejai ir jie yra dviejų rūšių – didelio ir mažo tanko. Taigi, Cholesterolis gali būti jungtyje su didelio tankio lipoproteinais, toks cholesterolis vadinamas DTL cholesteroliu ir jungtyje su mažo tankio lipoproteinais – vadinamas MTL cholesteroliu.

Žmogui pavojingas tik MTL (mažo tankio) cholesterolis. Būtent jis siejamas su aterosklerozės išsivystymu. Kai jo kraujuje yra per daug, jis nusėda kraujagyslių sienelėse, formuojasi aterosklerozės židiniai,  sutrinka kraujotaka.

Su padidėjusiu cholesteroliu kovojama visame pasaulyje, yra  išleidžiamos milžiniškos lėšos, tiek sveikesnio gyvenimo būdo propagavimui tiek kuriant vaistus cholesterolio kiekiui mažinti. Ne visada tie bandymai yra sėkmingi. Labai didelį atgarsį 2001 metais sukėlė vieno iš papuliariausių tuo metu  vaistų cholesteroliui mažinti- Lipobay- atšaukimas iš rinkos Amerikoje ir Europoje po to, kai jis buvo įtartas sukėlęs eilę mirčių JAV.  Aišku, farmacijos mokslas nestovi vietoje ir dabar yra naujų modernesnių, mažiau pavojingų tačiau tai pačiai kaip ir Lipobay vaistų grupei priklausančių vaistų.

Cholesterolio kiekį dažniausiai galima pastebimai sumažinti vien pakeitus mitybos ir gyvenimo būdo įpročius. Esant nedaug padidėjusiam cholesterolio kiekiui dažnai to pakanka, kad jis grįžtų į normos ribas. Kiekvienas suaugęs žmogus turėtų žinoti savo cholesterolio kiekį ir laiku imtis prevencinių priemonių.

Apie jas vėliau, o pirmiausia apie tai iš kur atsiranda cholesterolis.

Cholesterolio šaltininiai organizme yra du – apie 30 procentų cholesterolio žmogus gauna su gyvulinės kilmės maistu. Jo gausu riebioje mėsoje, riebiuose pieno produktuose, kiaušiniuose.
Apie du trečdalius kiekio pasigamina žmogaus kepenyse. Kepenyse pagamintas cholesterolis su tulžimi patenka į žarnyną, iš ten didelė jo dalis patenka į kraujotaką. Su maistu žmogus kasdien gauna apie 300-400 mg cholesterolio, bet šis kiekis labai priklauso nuo mitybos įpročių.

Turintiems padidėjusį cholesterolio kiekį asmenims specialistai primiausia rekomenduos pakeisti savo mitybą – vartoti daugiau augalinių skaidulų ir kiek įmanoma sumažinti sočiųjų (gyvulinės kilmės) riebalų ir cholesterolio suvartojimą.

Yra žinoma, kad kai kurie maisto produktai turi cholesterolio kiekį mažinantį poveikį. Tokie produktai yra česnakai ir svogūnai, soja, avižų sėlenos, graikški riešutai, gyvas jogurtas. Šių produktų būtinai reikėtų įtraukti į savo mitybą.

O kai kurie maisto produktai yra ypač naudingi turintiems padidintą cholesterolį, nes jie ne tik mažina blogojo (MTL) cholesterolio bet ir didina gerojo (DTL) cholesterolio kiekį. Pirmiausia tai yra riebi jūrų žuvis – lašiša, tunas, skumbrė netgi silkė, o taip pat šviežias česnakas.

Pastaraisiais metais labai susidomėta augaluose esančių sterolių ir stanolių  poveikiu cholesteroliui.

Augaliniai steroliai ir stanoliai savo struktūra yra labai panašūs į cholestrolį, kuris pats iš esmės yra gyvulinis sterolis. Su maistu patekę į žarnyną augaliniai steroliai tiesiog užima tas jungtis, per kurias iš žarnyno į kraują pasisavinamas cholesterolis. Su maistu gaunant pakankamai augalinių sterolių arba jų vartojant papildomai galima sumažinti cholesterolio pasisavinimą net iki 50 procentų. Augaliniai steroliai kaip ir cholesterolis yra rezorbuojami į kraują, bet neturi jokio aterogeninio poveikio.

Stanoliai taip pat blokuoja cholesterolio jungtis, bet nuo sterolių jie skiriasi tuo, kad jie iš žarnyno nėra rezorbuojami į kraują. Skirtingai nuo sterolių stanoliai ilgai išlieka žarnų spindyje ir žarnų gleivinėje, todėl jų nebūtina vartoti kartu su maistu. Tokie pat efektyvūs jie yra vartojant juos bet kuriuo paros metu nepriklausomai nuo valgymo. Taigi, stanoliai užtikrina ilgalaikį cholesterolį blokuojantį efektą. Yra nustatyta, kad sitostanoliai turi geresnį cholesterolį mažinantį poveikį asmenims, turintiems genetinį polinkį į aukštą cholesterolį.

Augalinių sterolių nedideliais kiekiais yra vaisiuose, daržovėse, riešutuose, sėklose. Per parą su maistu žmogus apytiksliai gauna apie 175-200 mg sterolių. Atlikti gausūs tyrimai rodo, kad poveikis cholesteroliui stebimas vartojant apie 2000mg augalinių sterolių parą.  2000-2500 mg augalinių sterolių per parą vartojimas per dvi-tris savaites cholesterolio kiekį gali sumažinti nuo 6 iki 15 procentų.

2006 metais Amerikos Širdies Asociacija Sveiko gyvenimo būdo ir mitybos rekomendacijose skelbia, kad asmenys turėtų gauti augalinių sterolių ir stanolių su daugeliu maisto produktų ir gėrimų, kad užtikrinti normalų MTL cholesterolio kiekį kraujuje. Tose pačiose rekomendacijose nurodoma, kad geriausi rezultatai stebimi vartojant 2 gramus augalinių sterolių per parą (2000mg).

Maisto produktų gamintojai jau deda sterolių ir stanolių  į kai kuriuos maisto produktus – margariną, jogurtą.

Garantuota augalinių sterolių dozę galima gauti su maisto papildais. Aišku, reikia atkreipti dėmesį į dozę ir išsirinkti produktą turinti geriausią sterolių kiekį. Sterolių ir stanolių derinys vienoje dozėje būtų didelis produkto privalumas.

Grįžtant prie kitų būdų cholesteroliui reguliuoti labai svarbus fizinis aktyvumas. Jo metu ne tik sudeginami riebalai, stiprinama širdis, bet manoma, kad fizinis aktyvumas skatina būtent blogojo cholesterolio mažėjimą ir didina gerojo DTL cholesterolio kiekį.

Ir be abejo, norint iš tiesų sumažinti kraujagyslių ligų riziką reikia vengti to kas, gali pažeisti kraujagyslių sieneles ir sudaryti priežastį formuotis aterosklerozei. Tai yra nerūkyti, nevartoti alkoholio, vengti streso, vengti cheminių medžiagų poveikio.

Atgal

Galerija